Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
ORUMO PAMOKOS |
2009-02-07, 11:05 |
1. PASKUTINĖ FORMULĖ
Maži ir jaukūs miesteliai -tartum gimtieji namai. Man regis, jog juose reikėtų pagyventi kiekvienam jaunam žmogui. Ten tu niekur nesidėsi, tave visi pažįsta, tu negali praeiti pro miestelio PILIETĮ nepasisveikinęs, susiraukęs, nusisukęs į šalį. Taip Tavyje išugdoma tolerancija, meilė, pagarba, užuojauta, atsakomybė, bendrumo ir atsakomybės jausmas...Niekada nepamiršiu fizikos pamokos, kurią vedė nuostabusis mokytojas Antanas Juška...Mūsų 11 klasės langai žiūrėjo į gatvės pusę, todėl norom nenorom mes visą laiką galėjome stebėti apsnūdusio, šiek tiek nerūpestingo miestelio gyvenimą... Tą kartą sprendėme fizikos uždavinius, aiškinomės painius dėsnius...Ir staiga pasigirdo gedulinga maršo melodija ir neužilgo pasirodė procesija, lėtai slenkanti pro mokyklą į kapines...Laidojo vieną iš mūsų miestelio senolių...Mokinys, aiškinęs Niutono dėsnį, padėjo kreidą. Mokytojas pakilo nuo kėdės ir pasitempė. Trinktelėjo suolai ir visa klasė atsistojo. Įsivyravo mirtina tyla. Grojo orkestras, lėtai slinko procesija, priekyje lingavo kryžius...Stovėjome ilgokai.Susikaupę, rimti, ir, turbūt, tikiu - kiekvienas pagalvodamas apie mums pažįstamą, gerą gerą senučiuką, kartais mus vaišinusį sultingais šeringio obuoliais...Procesija nutolo...Ir tada mokytojas Antanas Juška, žvilgtelėjęs į lentą, o paskui į tą pusę, kur už gatvės posūkio dingo liūdnos eitynės, tyliai ištarė: -Paskutinė formulė...Paskutinė...
ASMENAVIMAS
Akistatos su praeitimi didžiai prasmingos. Prisimeni ne tik ką išmokai, bet svarbiausia - KAIP įsiminei, kaip į tavo kraują, į tavo sąmonę nukrito išminties sėklelės ir nepastebimai sudygo. Aš tikiu, jog mūsų širdžių tvinksniai - iš šimtmečių gūdumos. Kraujas, kuris srovena mūsų gyslomis - iš tenai, iš protėvių patirties. Į žmogaus genus - pats dar nelabai suvokiu kaip, bet jaučiu -stebuklingu būdu įsiskverbia ir amžiams nusėda MŪSŲ ASMENIŠKOS PAMOKOS. IŠMINTIS. JAUSMAI. MEILĖ. KŪRYBOS UŽTAISAS...Žmogaus genuose - JO, asmeniškai JO, supresuotas, suglaustas gyvenimas, jo - gyvenusio ESMĖ .Tai tartum reziumė knygoje, kurią TU palikai paslaptingoje genų BIBLIOTEKOJE... Jeigu sugebi, jeigu išmokai JAUTRUMO RAŠTO IR KALBOS - skaityk, vaike, prisimink, anūke, susapnuok, proanūki... O kaip visa tai atsitinka?..Jei TU neatitrūksti nuo savęs, nuo giminės šaknų, jei Tu NEESI tik pieno pūkelis...Baisiausia, jei TU negali verkti, jeigu skauda ar skaudėjo Tavo seneliui, jei negali išdrįsti ir gėdinies paglostyti nuvargusios MAMOS ar TĖVO rankos, jeigu Tu negali perskaityti savo PRAEITIES savo PRIGIMTIES knygoje... Iš vaikystės ir jaunystės pamokų aš daug ką pamiršau, bet svarbiausios detalės, jausmingos smulkmenos, simboliški niekeliai, kaip jaučiu, užsiliko.Jie pretenduoja į GENŲ atmintį...Ir vėl mano akyse mokytojas Antanas Juška...Jis mums aiškina ASMENAVIMO DĖSNIUS...Ne, tai ne nuobodi asmenavimo pamoka, o iškilmingas ritualas. "Vaikai, - sako mokytojas, - įsiklausykite į asmenuotės muziką, jos filosofinę prasmę, žodžių skambesį, sudėkite reikalingus akcentus, giliai atsikvėpkite, kalbėkite, tartum būtumėte įkopę į patį aukščiausią kalną, būkite išdidūs, nusiteikite geriems darbams...Tad pradedame..." AŠ -ESU... TU - ESI...JIS, JI - YRA...MES - ESAME...JŪS - ESATE...JIE, JOS -YRA. -Vaikai, - baigus asmenuotę, tarė Mokytojas, - jeigu JŪS gyvenime išmoksite taisyklingai asmenuoti įvardį - "AŠ" - jūs daug pasieksite, jūs suprasite žmones ir jie jus gerbs.Jeigu į jūsų širdis bandys įsėlinti pagieža ir pyktis, jei jūs nusivilsite artimaisiais, kaimynais, jeigu jūs būsite vieniši ir nelaimigi, jei suklupsite ir bandysite atsikelti - ASMENUOKITE įvardį "AŠ"...Asmenuokite tylomis ir garsiai, asmenuokite širdyje - ir jūs pajusite - gyventi gera, gyventi verta, gyventi reikia - dėl savęs ir dėl kitų...
|