P A U K Š T U K A S ANT AMŽINO KNYGOS MEDŽIO ŠAKOS *
Skambutis: -Alio.. -Reikia... – girdžiu ekslibrio parodų Patriarcho grafiko VALERIJONO JUCIO balsą. -Ko? -Straipsnio...Paroda... -Kokia?...Kada?..Ekslibrio...Bet aš... -Reikia...XIX – ji... Tarptautinė...– dar viena kita reikli Valerijono frazė - ir pasigirdo tiu-tiu-tiu...Ar gali atsisakyti, kai skambina Jucys? * * * Tai, deja, buvo paskutinis mano pokalbis su VALERIJONU JUCIU... Paskutinieji jo žodžiai, kuriuos išgirdau spalio mėnesį...
* Jis dar spėjo sumaketuoti paskutinį parodos bukletą, dar sutarė, jog paroda įvyks KAZIO VARNELIO namuose-muziejuje (Didžioji g. 26) ir viskas...ir užmerkė akis... MES VISI - JO bičiuliai JĮ jau po mėnesio – t.y. lapkričio 16 dieną, ATIDARANT jo paruošą parodą, prisiminėme JĮ ir pagerbėme JĮ, susirinkę tarptautinėje Vilniaus ekslibrio XIX parodoje. * Tiesa, tada , dar tariantis dėl bukleto įžanginio žodžio, aš Valerijonui Juciui ekspromtu pasakiau ketureilį, kuris jį pradžiugino: *
Ekslibriai skurstų užmaršty – Galbūt, net milijonas, Jei ne globėjas, ne Jucys, Jucys Valerijonas.
*
Simboliška, jog pirmasis ekslibris Lietuvoje sukurtas XIX amžiaus pabaigoje J.Tumui-Vaižgantui – tauriajam judruoliui, nepavargstančiam spindinčių sielų ir kultūros žiedų ieškotojui. Tiesa, seniausias knygos ženklas mūsuose jau randamas ant didiko B.Radvilo monoskriptų, išleistų 1671 metais!.. Bet tai sena istorija...
* Ant amžino KNYGOS medžio šakų ekslibriso paukštukas, gaiviai, garsiai ir viltingai sučirškėjo...tik po 300 metų!..- antroje XX amžiaus pusėje – jauniesiems Lietuvos grafikams, sudarius „dvasinę sąjunga“ su Lietuvos knygos bičiulių draugija.Ačiū likimui, jog ir man, leidėjui ir visuomeninio knygos judėjimo dalyviui, teko įsijungti į patrakusių grafikų –ambicingų entuzistų –ekslibristų gretas, net su atlaidžia šypsena pavadintam knygos ženklo –ekslibriso bienalių...“krikštatėviu“ (?), šio sąjūdžio užtarėju.Bet tai tik datalė gyvybingajame kūrybos pasaulyje...
O dabar ir apie „PAUKŠTUKĄ“...
Kas jis, tas sparnuotasis, kuris asocijuojasi su „ex libris“? Poetinė klausa seniai, lyg ir atsitiktinai, pagavo JO muzikinį sąskambį su...KOLIBRIS!.. Bet prasmių ir asociacijų daug! Tik žiūrėkite...Šis PAUKŠTUKAS greitas ir vikrus, gali skristi net ir atbulas.Jo širdelė per minutę sutvinksi... 1.200 kartų. Kolibris nuo aušros iki saulėlydžio aplanko apie ...1.000 žiedų, maitinasi jų nektaru, dūzgia tartum bitutė-kamanė, kvepianti gyvybės syvais – medumi.
Tad EX LIBRIS = KOLIBRIS! Kiek daug sąsajų, kiek prasmingų sutapimų! Lietuvos kultūrai XX amžiaus pabaigoje itin reikėjo nestandartinių sprendimų, dvasios posūkių, kontaktų su pasauliu, prasmingo kamanės dūzgimo, judėjimo laisvės, žydėjimo pojūčių.
Kur išeitis, kas gali padėti?..O GAL?...JUK - KULTŪROS KOLIBRIO – NA, TO - EX LIBRIO - niekas negali sugaudyti, kontroliuot, reglamentuoti, suskaityti jo širdies tvinksnių, suvokti jo skridimo trajektorijų ir paslėptų prasmių...
Lietuvos grafikai kaip tik tada ėmė rengti tarptautines Vilniaus ekslibriso bienales, parodas, kūrybines šventes, sambūrius. Nors dar buvo tamsoka ir niūroka, niekas negalėjo uždrausti KŪRYBOS ŽIEDŲ BROLYBĖS!..Be jokių vizų ir cenzūros malonių Lietuvą lankė ...Brazilijos, Argentinos, Italijos, Prancūzijos, Indijos ir daugelio daugelio pasaulio šalių ekslibristų darbai!..Mes turėjome galimybę, kaip ir tie paslaptingieji paukštukai, paragauti nektaro iš Pasaulio Žiedyno!..Į voką įdėjai EKSLIBRISĄ – mažąjį meno stebuklą – ir sveikini LAISVĘ, sveikini PASAULĮ!..Ir žinai, ir lauki – jisai tau taip pat atsiųs žinią – greitasparnį, nepavejamą, nesugaunamą, laisvą ŽIEDŲ bičiulį – KOLIBRĮ! Atsiprašau už „poetizmus“ ir „krikštatėvio“ nuodėmes... Džiaugiuosi XIX tarptautine VILNIAUS ekslibriso bienale.Sveikinu!
* Ir dar! Pabaigai... O ką?...Gal kada nors ir reikėtų ekslibrisais – specialia paroda - pagerbti Exlibris giminaitį paukštuką, nutūpusį ant amžino knygos medžio šakos - Kolibrį? Kartu su juo – ir Valerijoną Jucį bei visą ekslibrio – mažosios grafikos didįjį sambūrį. Juozas NEKROŠIUS, poetas
*
2016 metų spalis - lapkritis
|