JUODAS KVADRATAS
Kas gero buvo, užsimiršta, baigės. Apsižvalgyk ir viską tepk juodai. Ką ten žmogus – net, sako, tamsią naktį snaigės Už lango zyzia lyg juodi uodai. Jau tulžį tautiškai daug kas modernizavo - Tulžies fermentai – pragaro lašai!
Na, būk nors padorus tu su šluba teisybe savo, Nors Lietuvos nekeik! –beviltiškai prašai.
Nors iš panosės savo piktžoles išsiravėk... Prasiskalauki niurgzlio žvilgsnį drumstą. Delne sušildęs žemės juodą grumstą, Meldžiu...Daigu tikėk!..Atgimimu tikėk!
Juoda gėlelė juodo frako atlape Ir juodos raidės juodo popieriaus lape. Elitas!?.Kabinetas juodas, juodas stalas. Ir sau – granito juodo aukštas pjedestalas. Juoda saulelė leidžias už Pabradės, O Šalčininkuos, sako, dar juodžiau. Taip niekur nieko gero nesuradęs Vėl prietemose pragaro ilgai braidžiau.
Sunku žlibam atskirti katilą nuo puodo. Trispalvė akyse kai kam taip pat pajuodo. Ne vienas džiaugiasi sniegu pernykščiu Ir spjaudos suodim, apkerėtas pykčio.
Velniais kvatoja tie, kurie negali verkti, Užjaust nemoka pasmerktieji smerkti. Gal prakeiksmas čia koks – vis eit tamsos ratu, Pakėlus juodąjį kvadratą kvadratu.
|