IŠ AKIMIRKŲ MEILĖS PASAULIS,
IŠ AKIMIRKŲ LAIMĘ KURIU... –
* * *
- - šios, kadaise parašytos eilutės, blykstelėjus jausmingai akimirkai,pradžioj man pasirodė lyg ir per lengvos, paviršutiniškos, bet dabar, pats įveikęs ilgą „gyvenimo akimirkų“ distanciją, pavartęs archyvines nuotraukas, susimąsčiau...
* - - prisipažinkime – aš, tu, jūs, jie – mes visi – stabtelėję ties vienokiu ar kitokiu savo gyvenimo slenksčiu, pirmiausia pagalvojame apie AKIMIRKAS, - buvusias, nutikusias - džiugias ir lemtingas - su šypsena, sunkias bei sopulingas - paženklintas nuriedėjusia ašara, viltingas, išgirdus gimusio kūdikio šauksmą!..
* - - akimirkos!.. Protingai sakoma: gyvenimą nugyventi – tai ne lauką pereiti!..Dunda griaustiniai, dangų raižo žaibai, net ąžuolai virsta, net žemė dreba, griūva kalnai bei imperijos... - - ir nėra vientisos laiko ir gyvenimo tekmės, nėra tiesaus ir lygaus kelio, tuo labiau – takelio. Ir žmogus, anksčiau ar vėliau supranta – jo likimo kelias austas nuaustas – iš trapių akimirkų!
* - - ir kaip tada svarbu pajausti AKIMIRKOS vertę – susidedančią iš AMŽINYBĖS AUKSO DULKIŲ – ir būties akivaizdoje neiššvaistyti tų dvasinių turtų, neiškeisti jų į smulkiąją valiutą...kasdienybės mugėse...
* - - taigi!.. Tik akimirka!.. Ištiesiai ranką – ir gerumo šiluma paliečia artimo žmogaus širdį... Šypsena atsakei į sutiktojo rūpestingą, o gal ir apniūkusį žvilgsnį – ir ...ūkanos sklaidosi...
O kaip svarbu kasdienybės klampynėje – stabtelėti, įsižiūrėti, nustebti, susižavėti ir šūktelėti – „menu akimirką žavingą – tu sušvytai man akyse!..“
Ir, o stebukle, TAI IŠPAŽINĘS, tu nieko nepraradai, tu tik papildei savo tauriųjų lobių skrynelę, laimėjęs gerumu švytinčią akimirką!
*
. .Tokią akimirką (žiūrint nuotrauką) man padovanojo mano bičiulis, talentingasis foto menininkas Antanas Sutkus!.. .. Kada tai būta? Po kokiu medžiu stovėta, susitikta ir pažiūrėta – klausiamai nustebus, gero linkint - tik nusišypsojus, be žodžių, bet viską, o gal ir kai ką daugiau pasakius...
* .. O juk tai tik paprasčiausias epizodas – ŠEIMA PAKELYJE Į VINGIO PARKĄ, Į DAINŲ ŠVENTĘ!.. Gan senai, gal prieš 40 ar daugiau metų?..
Bet foto menininkas pastebėjo ESMINGĄ AKIMIRKĄ – nustebimą, džiaugsmą, dviejų artimų žmonių viešą paslaptį ir, be kita ko – dainų šventės nuotaikomis virpantį Vingio parką! * Akimirkos išlieka!.. Aukso kruopelė prie kruopelės – ir žiūrėk – jau visas, tavo UŽGYVENTAS akimirkų lobis, didis aukso ne aukso - patirties luitas! Bandau inventorizuoti!.. Geriausiai tai padaryti sekasi stabtelėjus metų sankryžose, sklaidant šeimos istorijos puslapius (jau - 2017 metais mano akyse švysteli būsimos sukakties skaičius- 60! ). Ir – aš privalau atsigręžti į praeitį, ir aš nusilenkiu praeičiai, - kur – akimirkos, akimirkos, akimirkos... Ir tada pakartoju, vėl ir vėl, kadaise tartus žodžius: * IŠ AKIMIRKŲ MEILĖS PASAULIS, IŠ AKIMIRKŲ LAIMĘ KURIU...
|