ANTANAS  GUSTAITIS. DIDIS SATYRIKAS...KELI BRUOŽAI

Balandžio 1 – oji!..

   Geriausia proga susipažinti su bene šmaikščiausiu ir talentingiausiu lietuvių satyriku ANTANU GUSTAIČIU.
   Susitikau su juo 1973 metais Bostone...Ir pirmas pokalbis, vėliau prasitęsęs laiškuose, mane šokiravo.
   -Žinai, gal gali man padėti?..Kai mano dušelė bus komandiruota į pasaulinį velnyną, norėčiau gimtojon Suvalkijon grįžti...pelenų sauja...Išbarstykite ją rugelių lauke, iš gauto derliaus išspauskite samanės...Ir – į SVEIKATĄ!!!
   Kaltas!.. Neįvykdžiau ANTANO prašymo…Tiesa, dar 1987 metais Lietuvoje buvo išleista jo satyrinių kūrinių rinktinė „PASIGLOSTYMO PALAIMA“…
     Tad nors taip – Į SVEIKATĄ!..VISIEMS!
Balandžio pirmosios proga.

* * *

AŠ

Vis vien rytai ar vakarai,
Ar priešai, ar draugai,
Ką aš darau, darau gerai,
O ką kiti – blogai.

Ar aš vedu, ar aš skiriuos,
Ar trise gyvenu,
Į kitą spjaudamas, gėriuos
Gyvenimo menu.

Aš po savos kalbos gražios
Jaučiu marias jėgų,
O kai kiti tik prasižios,
Jau aš ir užmiegu.

Kada eiles aš parašau,
Žavu ir man, ir tau,
O kai kiti...Atsiprašau!
Aš jų nė neskaitau.

Tik aš, tik aš pasauly šiam
Šviečiu mintim gilia,
Kiti – tik užkamšyt plyšiam
Šetono katile.

*

AUKŠTIELNINKAS

Siaučia bangos įtūžimo,
Lyja lietūs pagalių, -
Aš ant žemės kaip vežimo
Vis aukštielninkas guliu.

Vis aukštielninkas galvoju
Trenkti priešus ant menčių,
Ir aukštielninkas kovoju,
Ir aukštielninkas kenčiu.

Suposmavęs kilnią mintį,
Kartais garsiai sušunku,
Noriu žemę apkabinti,
Tik ...aukštielninkam sunku.

O kai grius valstybės tvirtos,
Švies dangus ugnies gaisu,
Tai, aukštielninkam užvirtus,
Atsikelti bus baisu.

Ir kai atomai pelėsių
Virs išsprogę karbitu, -
Aš aukštielninkas gulėsiu
Po aukštielninku kitu
*

PASIAUKOJIMAS


Naktis kaip juodas rašalas,
Nei žvakės, nei žvaigždės,
Net ir užmigęs mašalas
Lig ryto nejudės, -

O aš bandau už vadą tą,
Kurs padėkos gailės,
Tamsoj įverti adatą,
Ir tąją – be skylės,

Kad kelnes jo sulopyčiau
Ties gerbiama vieta,
Kurias pratrynė popiečiu
Bučiuodama tauta.

*

PASIGLOSTYMO PALAIMA

Glosto motina verkiantį vaiką,
Vyras žmoną, poetai lapus, -
Ir sužinom, kad glostyti sveika:
Sumažėja mūs kančios perpus.

Plikės glostymai jaunina senį,
Atsigniaužia šykštuolio delnai,
Atsidaro beglostant kišenė,
Išsipildo troškimai pilnai.

Kriuksi kiaulė, paglostyta pono,
Gūžias vištos, tarnaitė svirne,
Lyg statinė parvirtus ant šono,
Meldžia uošvė: „Paglostyk mane...“

Ir mes glostome lopą ir skylę,
Šunio uodegą, kailį kačių
Ir, su laurais už stalo pakilę,
Jaučio galvą ant savo pečių...