Ar gerai pažįstame
PAULIŲ ŠIRVĮ?
Tvirtinčiau, jog ne, o ypač jo posmus skirtus vaikams... Poetas, nepaprastai mylėjęs gamtą, apdainavęs gimtinės grožį, save sutapatinęs su baltuoju beržu, jauniesiems skaitytojams paliko poemėlę – priesaką, kurioje atsiskleidžia naujos jo kūrybos ypatybės bei prasminės gelmės. Turiu omenyje poemėlę „LIŪNAS LINGUOJA...“ , kurioje vaizduojama, kaip „negirdėta meška“, kurios „akys didelės – stiklinės, rankos tvirtos, geležinės“, užpuola Paukščių Karaliją, išvaiko...gagas, krykles, pempes, gulbes, gerves...ir nusprendžia, jog „išlaisvintoje vietoje“ - * Vištų rūmus čia statys. Paauksuotas, Pentinuotas Pasipūtėlis gaidys Vištų armiją valdys,
*
Beje, anais laikais šios poemėlės akyla cenzūra neleido spausdinti, tuo pačiu nutolindama „poetą nebrendylą“ nuo vaikų, kuris išjuokia „drąsiuosius gamtos užkariautojus“... Kaip nebūtų keista, bet PAULIAUS ŠIRVIO keltos gamtos apsaugos mintys aktualios ir šiandien: *
Čia toks baubas geležinis Čiaudo dūmais debesiniais - Dideliais kamuoliais Raito rūką pabaliais. Sako vandenį išgersiąs, Apaakėsiąs ir aparsiąs. Kaip jis gali taip išdrįsti - Lįst į paukščių karalystę? Mes pražūsim be vandens... Kas tada čionai gyvens?..
LIŪNAS LINGUOJA (dvi ištraukos)
***
Bėga baltas gimtas kelias Su berželiais ir laidais. Bėga girios, bėga žalios Ir darželiai su žiedais. Griežia vėjas iš gaidų. Vėjo smuikas iš laidų.
O stulpai – stati kaip žvakės - Vis čia pat ir vis toli. Trauk pirmyn, kiek siekia akys, Bet pralenkt jų – negali! Penkios stygos – vėjams griežti - Skamba įtemptos kely. Noris griežti, rankom liesti, Bet ne vėjas – negali!
Griežia vėjas iš gaidų, Vėjo smuikas iš laidų. O sutūpę kregždės klauso Vėjo smuiko nuostabiausio…
* * *
Gagai – gaga, kryklės – krykščia. -Kas gi liks čia? Kas gi liks čia? Nebebus laukinių paukščių,
Vien linai lineliai augs čia. Pempės – knyvės Nusidyvys ir nuskris. Vyturėlis akmenėliu, grumsteliu į žemę kris. Jis tik vienas dainorėlis Sukt lizdelį čia išdrįs. O mes klysim Ir išskrisim kur kuris. Tegul lieka, tegul rėkia tas kvailys - Paauksuotas pentinuotas karvedys - Užkariautojas gaidys.
Niaukio pelkėj baigės šventė. -Kur mums dingti? Kur gyventi? - Klausinėja antis antį.
|