Nežinoma kaimynų poezija?
Ar mes žinome kaimynų poeziją? Ne ir ne! Keista, net nejauku…O juk poezija turėtų velniop nušluoti visus pasienio monstrus!..
IR MUS APJUNGTI!..Mūsų kultūras...
Neseniai į mano rankas pateko baltarusių jaunosios poetės LIUDMILOS KLOČKO kelios knygos... Nustebau – jautru, netikėta, labai subtilu...ir moteriška!..Pabandžiau ekspromtu išversti...Ir kas skaitė - pritarė - verta dėmesio... * Ir dar... Jei mes nemylime kitų, tai kodėl KITI turi mus mylėti ir gerbti, mumis domėtis?..Turiu omenyje kultūrą...
* Dvi moterys gyvenančios many, Kankinas žiauriai - Ir aš degu – tarytumei ugny Ar šąlu šiaurėj. Be nuodėmės viena - Jai atviri devyni dangūs. Antra – iš savo pragaro Į žemę laikinai nužengus.
Abi drauge – ir atskirai, Abi – to pačio kraujo, Kančioj, aistroj ir atgailoj - Apsikabina, klysdamos iš naujo. Dvi moterys gyvenančios many - Viena - į pragarą, kita - į rojų... Taip aš degu negęstančioj ir amžinoj ugny, O jos - geruoju!
|