EMIGRANTAI, SŪNUS PALAIDŪNAS
ir/arba
PAKLYDUSIOS AVELĖS PALYGINIMAS

*

...jau silpsta dviejų švenčių emocinė įtampa.Tirpsta ir sniegas. Pasigirsta pempių klyksmas.Ant laukų nepamojuosi trispalvėm. Pilką žemę reikia arti, apsėti, galvoti apie juodą duoną..

*
...O kur artojai?..Ar visi stos į Lietuvos darbų bei rūpesčių kasdieninę vagą? Ar sulauks apdainuotoji mūsų „gimtoji žemė“ savo „sūnų palaidūnų“, „dukrelių geltonkasių grėbejėlių“, nubraukusių po ašarėlę už jūrių – marių?

*
...Nežinau kodėl, bet besidžiaugdamas DIDŽIAI reikšmingomis DATOMIS nuoširdžiai, vis suklusdavau savy, prisimindavau laikinai ar ilgam išklydusius mūsų tautiečius - ir užsidegdavau noru sužinoti, na, nors nujausti, KAIP JIE JAUČIASI DABAR, KOKS LIETUVOS PAVEIKSLAS SUSIFORMAVO JŲ VAIZDUOTĖJE - IŠ TOLĖLIAU, LYG   IR IŠ NUOŠALĖS TENAI - UŽSIENIUOSE ?

*

...Bet tai klausimai sau – ramiems ir gilesniems apmąstymams... Bet čia, gan atsitiktinai, o gal specialiai, lemtingai - atsiverčiau EVANGELIJĄ PAGAL LUKĄ ir susidomėjau eilutėmis APIE SŪNŲ PALAIDŪNĄ...Tai gi – iš BIBLIJOS.

* * *
- - -Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo : „Šitas priima nusidėjelius ir su jais valgo“.
... Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą:
- - -.„Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas:
- - - „Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!
- - -Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjelio negu dėl devyniadešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti”.

*
Tai apie SŪNŲ-PALAIDŪNĄ!..O gal TAI ir apie antrąją LIETUVOS PILIETYBĘ  Sūnui Paklydėliui?..