ALGIMANTAS BALTAKIS - - - TIEK POEZIJOJ, TIEK GYVENIME...
Tikras, nuoširdus atlapaširdis – tiek poezijoje, tiek gyvenime! - - -2018 vasario 15 dieną jis jau peržengė 88 metų slenkstelį, iš anksto žinodamas, „KUR VEDA KELIAI IR TAKELIAI, IR KĄ PAMATYSIU, UŽKOPĘS ANT ŠITO KALNELIO STATAUS“.
TA proga galima prisiminti didžiojo optimisto kadais pasakytus žodžius: „Gyvenimu tikrai skųstis negaliu. Mane daug kas myli, aš daug ką myliu. Turiu aš kam ranką širdingai paspaust, turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust. Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės. Tik vandenio tyro, tik savo kertės.“
+
KAIP GERA IŠ ANKSTO ŽINOTI
*
Kaip gera iš anksto žinoti, Kur pateka saulė, kur leidžias, Kur sniegas pirmiausia ištirpsta Ir ima žibuoklės žydėt.
Kaip gera žinoti iš anksto, Kur suka lizdelį dagilis, Kur žemuogės tirpsta saldžiausios, Kur noksta rusvi riešutai.
Kaip gera iš anksto žinoti, Kada prasidės šienapjūtė, Kada rugiapjūtė, ką dirbsim Šiandieną, ką veiksim rytoj. Kaip gera žinoti iš anksto, Kur veda keliai ir takeliai Ir ką pamatysiu, užkopęs Ant šito kalnelio stataus. Kaip gera iš anksto žinoti, Koks veidas, prie stiklo prilipęs, Boluoja iš tolo...Kas kitas Taip kantriai prie lango sėdės? Ir gera žinoti iš anksto, Kad, viską palikęs, išeisiu Į platų pasaulį, kur niekas Nežino iš anksto, kas bus.
*
1979 metai, balandis, Iš knygos „Strazdiškio elegijos“
|