|
O MUMS ATRODO –
NESENIAI...
ARVYDUI – 60!
Kiti laikai, bet ir vaikai,
Nors mums tėvams ir būna keista,
Jie netyčiom, jie nemačiom
Savybę turi – aiškiai keistis.
O mums atrodo – neseniai
Ten – ant Dubysos kranto žalio,
Gimei Ariogalos centre
Ir pradžioje...gražaus birželio.
Svarbu pirmieji vaizdiniai...
Sakysi tu, jeigu paklaus kas -
Bobutės meilė, Rimgailai,
Gerasis stalius Abukauskas.
Ir dėdė Vladas, ir Kazys,
O gal pas Balį antras aukštas,
Kur mes palikdavom Tave,
Spalvų padavę vietoj šaukšto....
Nelengva viską suskaičiuot...
Pavyt dienų tų bėgsma greitą...
Ne, nepleventa pavėjui,
O tik dažniau prieš vėją eita.
Gal tiktai drobių per mažai?..
Bet mielas mums paveikslas šitas:
Dvi dukros ir žmona šalia -
Taip talentingai nutapytos!
Dar visko bus!...Pasaulis tas -
Toks kartais mielas ir nedoras!
Bet tik saulutė švyst ir – va -
Prinokęs šypsos pomidoras.
Bus įdomu...Dar daug ko bus!..
Tikėk – gyvenimas - tai šventė -
Tikėti artimais, Savim -
Žvėryne be žvėrių gyventi...
Daugiau šviesos! Daugiau giedros!!!
Tau Giminė visa taip liepia -
Tam, aišku, pritaria Tėvai
Po Lebedžių Senosioms Liepoms!
*
Originalas sukurtas prieš 10 metų -2008 -
dabar- 2018 - šiek tiek koreguotas, paminima jubiliato nauja patirtis...
*
|
