2009-01-18, 09:49 |
GRUZINAI
Vis dažniau susimąstau: KAIP gyvenate Jūs, mano lemties kaimynai? Buvome kartu, kėlėmė putoto vyno ragus, svaigome nuo genialių Tamados oracijų, nakvojome kalnuose iš akmenų surestoje saklėje...Liepsnojo draugystės laužai, kvepėjo šašlykai, vinguriavo, į kalnų viršūnes kilo Suliko melodijos...Tiesa, ryšiai nenutrūko, išliko jausmų energetika, meilės telepatija, abipusės simpatijos. Tai daugiausia oficialiame lygmenyje, verslo ir politikos srityse...O trūksta draugystės akis į akį, ranka rankon...Sakykime, labai mažai žinome apie gruzinų kasdieninį gyvenimą, vargus ir bėdas, jų buitį...Gruzinai - išdidūs ir garbingi žmonės - žinoma, negali skųstis, dejuoti. Juk riteriai niekada neverkšlena...Bet žinios ateina neramios, skaudžios...Per pusę lūpų mano bičiulis Davidas G. prasitarė: tauta gyvena pusbadžiu, užsikąsdama viltimi...
Vidutiniškai pensija siekia apie 40 eurų (80 larių)...Na, sakykime apie 150 litų.O kainos - kaip Lietuvoje. Pieno pakelis -3,4 lito, 10 kiaušinių - virš 4 litų, kilogramas morkų - beveik 3 litai. Kavos puodelis - iki 9 litų...Sunki ir grėsminga buities aritmetika...Tbilisyje daug karo pabėgelių, ubagaujančių, išmaldos prašančių senų moterų, vaikų...Sostinėje du kart per parą išjungiamas vanduo, šlubuoja šildymo sistema, pritrūksta elektros...O svarbiausia - žmones slegia NEŽINOMYBĖ, nuoskauda dėl prarastų teritorijų, dvasinė sumaištis, neteisybių dvelksmas...Kas be ko -drumzlinuose vandenyse puikiai jaučiasi aferistai, politikieriai...Istoriniai Tbilisio kvartalai apleisti, nerestauruojami, liūdnokai atrodo gatvės...Tiesa, kai kur spindi ir milijardierių oazės...Bet paprastus žmones tai žeidžia, erzina...Tuo labiau, kad "labai lėtai kylama į gerovės kalnus" -lyg nusikaltęs šyptelėjo Davidas.
Ir aš pagalvojau - blogai, jog mes, lietuviai, mažokai žinome apie savo kaimynus...Objektyvi informacija mums padėtų geriau pamatyti SAVE, savo bėdas ir problemas, palyginti save su kitais, ir, galbūt, šiek tiek nuramintų, suteiktų pasitikėjimo savimi bei jėgų ramiai dirbti, apmalšintų rietenas, barnius, pristabdytų mūsų įniršį, sumišusį su pavydu?..Čia prisiminiau savo mokytojo Antano Juškos žodžius: -VAIKAI, JEI NORITE PADARYTI REIKŠMINGĄ DARBĄ, BŪTINA MATYTI SAVO VIETĄ GYVENIME, ŽINOTI KUR ESI, KAS TU ESI IR KUR NORI EITI...NIEKADA NEVAIKŠČIOKITE APGRAIBOMIS, UŽRIŠTOMIS AKIMIS, LYG GAUDYDAMI ...PUŠĮ...
|
2009-01-17, 09:24 |
- Temidė triūsė ne juokais.
- Ketvirtą dieną teismas ūžė.
- Bobulę teisė, nes jinai
- Ramentais nusmeigė meilužį.
- Mylėjo jį, globojo jį -
- Aistringą, skustą, tokį jauną,
- O jis begėdis su kita
- Apgauna ją ir...galą gauna.
- Bobulė žilo akyse...
- Teisėjas aiškinos dalykus...
- Staiga pašiurpo - tai MAMA,
- Jį kūdikystėje palikus...
- Augino jį vaikų namai...
- Jisai prie turgaus vagiliavo...
- Atkuto, mokėsi, vėliau,
- Vėliau tiesos keliais keliavo.
- Gi prokuroras po kalbos
- Prisiminė graikus ir Troją...
- Paskui tik žvilgt - bobulė ta -
- Tai Elė - jo žmona antroji.
- O advokatas paslaugus
- Gynybą stiprino sukaitęs,
- Nes paaiškėjo, jog esąs
- Bobulės primirštas vaikaitis.
- Teisėjas, aišku, pagaliau
- Tą painią bylą sudorojo...
- Minia dvasinga ir dora -
- Tai kūkčiojo, tai ašarojo.
- Sutrinko antrankiai tyloj...
- Prie narvo susimuistė mentai:
- -Bobule mūsų...Mums atleisk...
- Štai jūsų ...nekalti ramentai...
- Pakilo ji ori, žila -
- Aistringa meilės Dezdemona...
- Bylų tvarkytoja skubom
- Jai įteikė gėlių vazoną...
- Sakysit, pramanas...Ar ne?
- Likimo pokštas pokštą vaikės?..
- Bet ką žinau, tai jau žinau -
- Nes aš - juk tos Bobulės vaikas...
|
2009-01-16, 09:32 |
KATINO MAURICIJAUS PARADOKSAS
Miesto laikraštyje nuo praeitų metų rudens, pabiurus orams, mielaširdingieji korespondentai gelbsti keturkojus, talpina spalvotas nuotraukas, aprašo šunų bei katyčių nuotykius, nelaimes, graudžius pergyvenimus, tragedijas.Kiek jausmo, švelnumo, žmogiškos meilės ir susirūpinimo...Publikacijos nelieka be atgarsio. Mieli keturkojai suranda savo šeimininkus, jautrius globėjus, patenka į apartamentus, kotedžus, kartais net į jausmingų ponių buduarus...Ypač visus sujaudino grynaveislio katino Mauricijaus istorija, verta romanisto plunksnos...Jis, rudasis katinas, švelnaplaukis ir mėlynakis, buvo rastas Žvėryne,prie šiukšlių konteinerio su dideliu būriu apšiurusių "panelių" - pavasariškai kniaukinčių katyčių...Gelbėtojų komanda katiną Mauricijų atsargiai pagavo, išprausė, sušukavo, pavalgidino, suteikė jam medicininių paslaugų ir nufotografavę kreipėsi į skaitytojus: KAS SUTEIKS PASTOGĘ MAURICIJUI?..Kilo didelis ažiotažas, net grumtynės už teisę suteikti malones kilmingam keturkojui. Ji atiteko mielaširdingams verslininkui Jeronimui, kuris savo bute neseniai buvo atlikęs euroremontą...Tad katinas Mauricijus, nežiūrint ekonominės krizės, įsitaisė jaukiai ir puikiai...
...Mauricijų prisiminiau vakar, pučiant žvarbiam sausio vėjui, nešančiam pavojingą plikšalą.Ėjau pro tuos pačius šiukšlių konteinerius, kur netikėta laimė nusišypsojo garbingam katinui. Šį kartą taip pat šmirinėjo kačių tuntas, jos taršė plastmasinius maišelius, ieškojo maisto išėdų, grūmėsi dėl pieno dešrelių, silkės uodegos..."Gal ir joms kada nors nusišypsos laimė?" - šyptelėjau savyje ir nuėjau toliau, bet mano žvilgsnis užkliuvo už vargano, aplūžusio kioskelio, kuris šviečiančio bankelio fone atrodė fantasmagoriškai ir tikrai apgailėtinai...Bet ką aš čia kalbu?..Kioskelis - tai mūsų gatvės "pažiba", bomželių sostinė, atgaivos oazė, vyrų susibūrimų, netikėtų pažinčių, užsimezgančių meilių, o kartais ir konfliktų epicentras...Kai Seimas įnirtingai grumiasi su alkoholizmu, čia gali aptikti bene 20 rūšių "bambalio" -denatūruoto bei spirituoto, kuris, kaip neutroninė bomba kerta iš pašaknų, lyg kūju tvatina per pakinkius ir visiškai paraližuoja smegenis...Štai ir dabar - kioskelio papėdėje, tiesiog ant ledo, krentant šlapdribai, sėdi penketas tautiečių. Sėdi, ginčyjasi -tai rusiškai, tai lenkiškai, tai lietuviškai...Ir nė velnio...Katinai ir karščiu degančios katytės sušaltų - o jiems nė motais...Jie juk bomžai, jie- benamiai, jie užsigrūdinę, jie medituoja virtualiame savo pasaulyje...Nors ir apkvaitę, jie visi vis tiktai nujaučia, kad JŲ, kaip katino MAURICIJAUS, niekas neapglobs rūpesčio skara, nesušildys nuoširdžiu žodžiu, nepamalonins net žvilgsniu...Apspuręs kioskas - tai benamių, bedarbių, visų nelaimėlių tikroji viltis ir užuovėja...
***********************
|
2009-01-15, 11:52 |
PARALELĖS
Teiginiai, jog PLANETA-ŽEMĖ -kosminės minties tvarinys - vis dažniau pasitvirtina. Žemė, nelauktais, netikėtais potvyniais nusiplauna žmonijos šiukšles.Debesų dušas-lietus, upių potvyniai, vėjai, įsiubuojantys didingus vandenynus - tai didžioji profilaktika, tartum pamokymas vaikams:PRIEŠ VALGĮ NUSIPLAUKITE RANKAS...O tektoniniai lūžiai, o cunamiai, o bangos, nušluojančios šiukšlinus, apdergtus paplūdimius?..ŽEMĖ, tartum gyva, vis dažniau pasipurto, lyg norėdama nuo savo kupros nusimesti įgrįsusią naštą, rajumu apsėstą padermę, vartotojišką įsiūtį, godumą; daugiau mašinų,daugiau technikos monstrų, daugiau naftos, metalo, plastmasių, lėktuvų, tankų, bombų...
Kokia menkystė - žmonijos tobulėjimas...Tai tik mitas, tik beprotystės apoteozė...Žmogaus protas - tai visuotinio susinaikinimo garantas...Vis tobulesni ginklai, įniršio ideologija, brutalus patriotizmas, religinis fanatizmas, kraujo kerštas, neapykanta artimui, dorovės erozija, laisvė be krantų, antižmogiškas menas, valdančiųjų cinizmas, humanizmas su hienos kauke...Taip viskas akivaizdu, kasdieniška ir ...savižudiškai propaguojama, tiražuojama...Sako, jog mūsų dvasinį nuopolį stebi VISATOS PROTAS. Stebi, kaip jau besibaigiantį eksperimentą, kaip košmarišką ŽEMĖS-PLANETOS dramą... Stebi ir ruošiasi pasakyti: VISKAS. TAŠKAS. KRIZĖ. PRISIŽAIDĖTE...EKSPERIMENTAS BAIGTAS...
Ir dar...Teko pastebėti, kai ant ŽEMĖS-PLANETOS kūno vyksta daug karų, neramumų, kai įsiplieskia tarptautinės rietenos, kai valstybės tarpusavyje stumdosi ir apkvaista nuo teroro, GAMTA, tai yra Planeta tartum nutyla, įsiklauso, stebisi...Sumažėja stichinių nelaimių, žemės drebėjimų, kitokių kataklizmų...Būna ir taip, jog nei iš šio, nei iš to -GAMTA netikėtai baudžia PIGMĖJUS-IMPERATORIUS...Taip Žiema nubaudė Napoleoną, Hitlerį...Gal taip , o gal kitaip?..
Bet ar galima PANEIGTI vis dažniau pasitvirtinančias nuojautas? Apie tai verta pamąstyti visiems, nes žmonijos progresas -vis tiktai gražiai užmaskuotas mitas, o "ŠVIESI ŽMONIJOS ATEITIS, LAIMĖ IR GEROVĖ" - viso labo tik užsimiršimo ir paguodos burbulas arba - riestainio skylė...
*** ??? ***
|
|
|