KRIZĖS DIETA

Valgom varškę, geriam pieną.

Krizė. Kyla kainos.

Daug pigiau - alus  kasdieną -

Užkandėlei - dainos.

IN MEMORIUM

Vėl žuvo skustagalvis. Liūdnos žinios...

Ant kapo brazda gėlės geležinės...

Lyg prokuroro  nuosprendį granitinį

Dar traktoriumi akmenį užritina...

RIEBI ŠPYGA

Seimas rodo riebią špygą.

Smaugs akcizais spaudą, knygą...

O velniai į ausį šnibžda:

-Kurk, kūrėjau, gelbėk iždą...

PAINUS  KLAUSIMĖLIS

Dauguma tuoj garo duos...

Kuičias, stumdos: -Einam...

Kas, kada, kurį parduos

Sutartinėm kainom?

KEISTASIS VARNŲ KAR-KAR

Lyg ir nieko neįvyko...Dar sausis - pats žiemos vidurys. Rytas.Šalvena.Tik atsirado kažkas naujo: nerimas, laukimas -žinios, telefono skambučio, netikėto laiško? Laikraščiuose  beveik tos pačios žinios, nelaimės, chuliganų siautėjimai, apgavystės, paauglių brutalumas. Bet štai ir visai netikėtas posūkis - latviai protestuoja, demonstruoja, veržiasi į Seimą, siekia nuversti  Vyriausybę. Latviai - šiauriečiai, protestantai-parmazonai. Turėtų būti lėtesni,ne tokie kaip mes,  leišiai...Bet va - kokios aistros, koks politinis  azartas...Pala, pala, sako   man pažįstamas...Eisim  ir mes prie Seimo klausyti Prisikėlelių koncerto, o gal ir patys  koncertuosim...Nerimo  gaidas išgirdau ir Kalvarijų  turguje. "eisim,-sako - nes jau gana, kažkas verda..."

Ir štai, lyg ir mįslės įminimas...Sėlių  gatvėje alyvų krūmelyje kažkas sučirškė...A, tai kažkur tylėję žvirbliai...Purto sparnelius, krapšto žvyru pabarstytą sniegą, striksi. Linksmai, lengvabūdiškai, net azartiškai...Bet to dar negana...Girdžių keistoką garsą...Na gi,  ant  garažėlių tupi trys varnos ir kar-kar-kar - karksi, visai nežiemiškai, žvaliai, gundančiai, tiesiog viliojančiai, lyg būtų  atskridusios iš KAKADU laidos...Ir tada atsipeikėjau...Juk  nori-nenori jau dvelkia pavasariu, kol kas  dar nematomu, bet kopiančiu į  horizonto aukštumas...Tad nenuostabu, kad  ir prie mūsų Seimo  neužilgo susirinks kar-kar-kar ...

Ir vėl 13-oji

Išvakarėse buvome Dotnuvoje.Nakčia įvykius sekėme  per televizorių, matėme visas peripetijas, užgesusį ekraną,pagalbos šūksnius, užsimezgusius  kontaktus iš  Kauno.Paskambinę į namus, girdėjome šūvių papliupas prie TV...Ir neviltis, ir pasiryžimas, ir tikėjimas, jog po TOKIO žiaurumo, brutalumo - gyventi taip, kaip gyvenome anksčiau - jau neįmanoma. Okupantai peržengė ribą, po kurios NEGALI būti susitaikymo. Tokia nuojauta  ir tokiomis vidinimės nuostatomis gyveno visa Lietuva...Tai lūžis, po kurio niekas negali  sujungti du aisbergus, plaukiančius vandenyno platybėmis...

O 13-ji - tada sekmadienis - išaušo rami, apšerkšnyjusi.Eilėraštis gimė be jokių taisymų, tartum vienas atodūsis.

***

Lyg nebūtų šaudymų ir kraujo.                                                                                                     Gal sapnuoju aš barikadas?                                                                                                         Baltomis drobulėmis aprišo                                                                                                          Sausio šerkšnas Lietuvos žaizdas.                                                                                               Mes gyvi, pasauli. Mes dar esam.                                                                                               Laisvė dar alsuoja. Ar girdi?                                                                               Po gilaus ir kruvino infarkto                                                                                                   Gyja randai Lietuvos širdy.                                                                                                     Ranka rankon.Susilieja pulsai.                                                                                                 Susitinka žvilgsniai. Aš ir tu.                                                                                                   Kas nuo kulkų, kas po tankais krito -                                                                                     Mes ir jie - su Lietuva kartu.                                                                                                   Gedulas ir ašaros, ir žvakės.                                                                                                   Tų liepsnelių niekas neužpūs.                                                                                                 Mūsu meilė prie jų kryžių klūpo,                                                                                           Amžinybė saugo jų kapus.

***

Lietuvoj prasidėjo nauja era.Kitaip ir būti negalėjo.Nubudo istorija, genuose blykstelėjo atminties šviesa, kaito kraujas.Kaip ir senovėje, liepsnojo laužai, girdėjosi giesmės. Žmonės nesigėdijo ašarų....