Kodėl?

Tai pagrindinis visų eilėraščių raktas. Klausimas visada kviečia pokalbiui, mąstymui, ginčui. Reikia drąsos, aiškaus vidinio nusiteikimo ir vidinės kančios, kad galėtum apie viską klausti. Kas bus, jei mes nesirūpinsime savo Motinos, savo Žemės sveikata? Ar turime teisę gyventi lyg vienadieniai drugeliai? Ką mes paliksime ateities kartoms? Ką reikia daryti šiandien, rytoj? Kodėl pasaulyje tiek beprotystės ir pikto naivumo? Būtina klausti, klausti ir atsakyti!

Klauskime, kol dar yra kam atsakyti! Nes tylėjimas, abejingumas, sraigiškas lindėjimas savo namelyje gali tapti pačiu didžiausiu ir paskutiniu žmogaus nusikaltimu!

Knygoje šalia grumsto spalvos luitų žydi ir gėrio gėlės, žmogiškumas, švelnumas, viltis ir meilė, nes be šito neįmanoma pasiryžti įveikti beprotybę, surakinti jos rankas, paralyžuoti jos pragaištingą veiklą. Pasiryžimas įveikti beprotybę turi būti visuotinas!

Tam rašoma ir poezija...