2009-03-30, 09:24 |
*** Išsipildė antiglobalistų prognozės.Pasaulinis kapitalas, apraizgęs žmoniją, sudrebėjo kaip epušies lapas.Bankai - krokodiliniai monstrai - netikėtai patys ėmė springti rydami vienas kitą, žiaukčioti.Pasaulio viešpačiai ir išminčiai suglumo: o vis tiktai išgirtoji SANDARA nėra tobula, besaikis vartojimas didina ALKĮ, sutrinka net elektronikos valdomi SKRANDŽIAI, visa ekonomikos VIRŠKINIMO sistema...Gėda net pripažinti - ŽMONIJA SUKRIOŠUSI, sunkiai serganti, vos pavelkanti kojas... *** Ekonomika - tai dar puse bėdos...O kokios dorovinės nuostatos? Kas darosi mūsų MORALĖS, KULTŪROS bankuose?..Kur mus nuves humanizmo devalvacija, popkultūros orgijos, narkotikų baliai, šeimos erozija, žudymo ir naikinimo apoteozė, savižudybių epidemija?.. Argi mes nepraragėsime, ar vieną dieną mums nepasirodys, jog DOROVĖS RECESIJA yra šimtą kartų baisesnė ir pavojingesnė negu šiandieniniai dūsavimai, ekonominiai nepritekliai, krizės šmėklos?.. *** IR trečias pavojus -EKOLOGIJA...Ją sulyginčiau su DOROVĖS nuopuoliais...Besaikis gamtos alinimas, planetos ŽEMĖS užterštumas, nesutramdomas vartojimo įsiūtis - TAI ARTĖJANČIOS CIVILIZACIJOS KATASTROFOS POŽYMIAI... Man kartais net pasivaidena, jog iš lėto, kasdien, pamažu pamažu, bet nesulaikomai gęsta, atvėsta, vis silpniau ir silpniau šildo SAULĖ...Ir vėluoja pavasariai, ir vis sunkiau skleidžiasi žiedai, ir apledėjusios, nieko nesuprasdamos, prie avilių miršta bitės...
*** Rasos užnuodytos, Laša lyg nuodėmės.
Žemė gimtoji, Žemė juodoji. Vanduo ir duona, Kraujas raudonas.
Gyslose kraujas - Upeliai sraunūs - Iš šaltinėlių, Iš šulinėlių.
Įžeidę šulinį, Kraują nužudome. Įžeidę Nemuną, Žudom gyvenimą.
Rasos užnuodytos, Laša lyg nuodėmės.
|
2009-03-28, 11:54 |
**Taip...geriau užsidėti akinius ir į kai kuriuos klausimus neatsakinėti...Tai jau naujų kartų reikalas...Bet diskusijos netilsta...Dėl ko?..Teigiama, jog ŠEIMA - tampa panaši į ...pereinamą kiemą...Demografinės problemos daugumoj (?)...patikėtos vienišoms mamoms ir laikinai susibūrusioms šeimoms? Sako, jog tai "švediškas modelis". O jo pasekmės? vaikų ugdymas, dorovė, tautinis identitetas?..Beje, demografiniai niuansai daugiausia aptariami Rusijoje, Indijoje, Kinijoje bei kitose, kol kas ekonomiškai atsilikusiose, bet sparčiai besivystančiose šalyse. Ten sprendžiami šeimos reguliavimo klausimai...Mažosios tautos lyg ir susitaiko su esama situacija...O kai susigriebs - bus per vėlu...Ir mes, lietuviai, labai vangiai ir nenoriai svarstome (o gal ir iš viso nedrįstame to daryti?), kas mus ištiks...Europos Sąjungoje? Anksčiau visi nevalingai jautėme : būtina išlikti, būtina saugoti savo tapatybę, kalbą, istoriją ir t.t.. Laisvė demobilizavo dorovinį budrumą, dvasinę discipliną...Atsirado daug laisvės vilionių...Labai lengvabūdiškai prekiaujama tuštybės mūgėse.
**Šeimos, kaip mažos tautinės tvirtovės, silpnėjimas itin žalingas...Vaikai, išaugę be senelių įtakos, be jų globos, meilės, be senamadiško, kartais ir įkyraus rūpesčio, be atsiminimų apie praeitį, giminės tradicijas, - žinoma, bus jau VISAI KITI vaikai, visai kiti jaunuoliai - moderniški, kosmopolitiški, be "nepraktiškų" sentimentų ir "visokių meilių" namų slenksčiui, gimtinei, pasodintam medžiui...Kai kurie dabarties žiaurūs "nutikimai" byloja apie ...naujos formacijos jaunikaičių šaltą protą ir grubią sielą... ...Bet kartu - tai ir jaunų žmonių silpnumo, dvasinės bejėgystės grimasos...Be artimųjų meilės jiems be galo ...šalta ir nyku šiame pasaulyje...Ir tada kas belieka? - šuolis nuo daugiaukščio namo stogo ar tilto, narkotikų dozė ar kilpa ant kaklo, ar savęs pardavinėjimas už grašius kokiuose nors Emiratose ar rūkuose paskendusiame Londone...O pralaimėjus - kerštas aplinkai, tėvams, bendraamžiams, kerštas sau...
|
2009-03-25, 16:35 |
***Andrejus Tarkovskis -režisierius, poetas, nuojautų magas....Dar jaunystėje, nakvodamas geologų trobelėje, jis išgirdo žodžius "Dink iš čia..." Po antro raginimo Andrejus išėjo į lauką.Stūgavo vėjas, girgždėjo medžiai, artinosi audra...Ir staiga didžiulis lapuotis sugirgždėjo, susiubavo ir driokstelėjo ant namelio įstrižai, ant to kampo, kur prieš minutėlę miegojo žmogus... ***Garsus jo posakis: "Žmogus eikvoja save niekams, užmiršęs, ko atėjo į šį pasaulį." Jis artimiems žmonėms sakydavo: "Pasiųskime energijos tam ar tam konkrečiam žmogui. Tikra dovana ta, apie kurią garsiai neprasitariama" ***Andrejus medituodamas daug ką numatydavo.Artimieji tvirtina, jog jis apie žemės drebėjimą Armėnijoje ir katastrofą Černobilyje žinojo iš anksto. ***Kai Andrejus sunkiai susirgo (o tai jis jautė iš anksto), su ekstrasense itale Angela Floris atvirai kalbėdavo apie mirtį...Štai ką ji patvirtino: "Paskutiniais mėnesiais lankiau jį be kartėlio jausmo - jis nusipelnė tik meilės ir pagarbos už savo drąsą, už poeziją, už didingą dvasią...Kartą jo paklausiau: "Ką daryti - rengti tave gyvenimui ar mirčiai?" Jis atsakė: "Renk mane mirčiai, tai tolygus dalykas." Jis žinojo, kad mirties nėra, kad jo laukia persikėlimas, tam jis rengėsi ir kartodavo: "Aš smalsus." Jis tikėjo aukštesniu gyvenimu, tarsi jį būtų pragyvenęs, vėl prisiminė jį ir dar kartą jo panoro...
***Beje, man teko kartą su Andrejumi būti vienoje Maskvos rašytojų restorano salėje...Buvo prieblanda. Už didelio fikuso prie apskrito staliuko diskutavo man nepažįstama emocinga kompanija ir, kaip įprasta rusų poetų tarpe, jie be perstojo iš atminties deklamavo eilėraščius...Įsiminiau Andrejaus čiurlionišką ( taip tada pagalvojau) rudų akių žvilgsnį ir keistai skambantį posmą:
V žarkom ženskom posteli Ja ležal v Simferopole, A luna naduvala beljio vo dvore. Napriaglos petušinnoje gorlo i krylja zachlopali. Ja udaril podušku - i vstal na zare...
***
...Tai buvo eilės apie jaunuolį, paliekantį jaukią buitį ir išeinantį ...į Revoliuciją..Nepamenu kas tada, baigus deklamuoti eilėraštį, trenkė bokalą į grindis...Bet tai, atrodo, buvo ne Andrejus... ....Ir daugiau -nieko...Tik genialūs filmai "Aukojimas", "Veidrodis" - ir žvilgsnis -nepasiklystantis bohemos šurmulyje...
|
2009-03-24, 11:09 |
**SU VAIKAIS kalbėtis rimtai gali tik tas, kuris TURI fantazijos jausmą, nesustabarėjusį protą, laisvą mąstymą... * -Kodėl uodai zyzia?..Kokie jie kvailiukai...Norėdami įkąsti, galėtų atskristi tyliai, tyliai...Ar zyzdami jie nori mus užmigdyti, o tik po to gerti kraują?..Kiek jų žūsta per savo zyzimą... -UODAI - PADORŪS...SAVO AUKAS JIE ĮSPĖJA IŠ ANKSTO, - paaiškinu aš, nors neesu tuo tikras.
* -Seneli, ar voverės turi dantų polikliniką? -Kokiomis ligomis jos dažniausiai serga?..O kai voverė miršta, kas jas palaidoja?..Norėčiau pamatyti paminklą voverei... -Ar kartais iškrenta voverei dantys?.. -NE, NEIŠKRENTA, NES JOS NEMĖGSTA SALDUMYNŲ,- atsakau aš. * -Boružės visos panašios panašios...Kažin kaip jos viena kitą atskiria?..Turbūt, boružės neturi madingų rūbų parduotuvių?.. Bet vistiek jos man gražios...
Todėl aš bandau atsakyti:
MARGOJI BORUŽĖ KUKLI VISADA. TAŠKUOTAS ŠVARKELIS - BORUŽĖS MADA...
* -Kiek daug skruzdžių, kaip jos susikalba?..Ar jos nesipyksta?..Skruzdėlės pėsčios ir pėsčios...Ar jos nemoka pasigaminti dviračių ir automobilių?..Kažin, ar skruzdės užmigusios sapnuoja?..Gal kas girdėjo, kaip kalba skruzdės?..Lietuviškai ar žemaitiškai?..
Susimąstau...Kažką užrašau savo blonknote...Bet tai banalu ir labai toli nuo tikrovės...
SKRUZDĖ ŠAPELĮ SUNKIAI VELKA. KITA SKRUZDĖ - TUOJAU Į TALKĄ. TOKIA RIMTIS, TOKIA DARNA, TOKIA DARBŠTI TAURI DIENA...
* -Žiogas, seneli, žiogas...O, kaip jis toli nušoko..Tikras pievų čempionas...Gal smilgos tik dėl to ir auga, kad žiogas per jas šokinėtų?..O ką - SMILGA - tai reiškia ILGĄ?
* -Man skaudėjo dantį...Ką skauda nuskintai gėlytei? Ar ji moka verkti?..Ji verkia tyliai tyliai?.. O kas ją gali nubausti?..Didelės rožės?..Kodėl?..Kaip?..Jos įduria spygliais?..Skaudžiai, skaudžiai...Tada rožės yra negeros, nors ir gražios...Kaip darželio auklėtoja...
*
-Mama, aš norėčiau būti paukštuku...Skraidyčiau, skraidyčiau... -O ar čiulbėtum?.. -Čiulbėčiau, čiulbėčiau... -Ar verktum, jei neduočiau saldainių? -Ne...Aš lesčiau grūdelius, šokolado trupinius... -Paukšteliai išskrenda toli toli...Palieka savo namelius...Ir tada aš likčiau viena...Ir verkčiau, verkčiau... -Mamyte, tada neverk...Aš jau nenoriu būti paukšteliu..Aš niekur neišskrisiu...Geriau man duok saldainiuką...
|
|
|