2009-03-19, 10:08 |
*** ...Visuomenėje vis dažniau girdisi nepatenkintojų balsai.Labiausiai atvirauja kultūros žmonės, rašytojai, menininkai, teatralai.Tai nuoskaudos sumišusios su praeities nostalgija, jaunystės ar savo kūrybinės sėkmės prisiminimais, euforija, kai ir "vanduo buvo šlapesnis..." Skundžiamasi dėmesio stoka, nepakankama valstybės parama, nuopelnų nutylėjimu, netinkama kultūros politika, popso įsigalėjimu, tautinių ambicijų stoka ir t.t. Tenka pastebėti, kad menininkai, ir tai suprantama, skaudžiausiai pergyvena savo nesekmes, aprauda savo bėdas ir savo apgailėtiną situaciją..Jų, sujaudintųjų monologai, skamba įtikinamai, bet yra individualizuoti, padriki, fragmnetiški, todėl vienišųjų protestas, tartum aidas, atsimušęs į vienišųjų minią, neutralizuojasi, nepastebimai ištirpsta ir išsisklaido kaip dūmas... ...Ko stinga? Pirmiausia - sutarimo, daugumos susikalbėjimo, bendrojo vardiklio paieškų: kodėl taip atsitiko? kur priežąstys? ką reikia daryti? Galvočiau, kad čia daug daugiau turėtų padaryti kūrybinės Sąjungos, galinčios užimti vieningą ir reiklią kultūros poziciją, aiškią ir be jokių kompromisų...Tuo tarpu dabartinė liberali nuostata - gelbėkitės kaip kas galite, nedera kištis į kūrėjų reikalus - labai patogi agresyviajai biurokratijai. ...Ir dar...Dirbantieji (ir talentingieji) dirba savo darbą...Jie nenori veltis į (kaip jie šventai įsitikinę) į bevaisius protestus, politinę gaišatį...Šis savotiškas SKILIMAS mūsuose nėra reikiamai įvertintas.Tad vieni protingai kalba, kiti vaisingai dirba...Būtų gerai, jei jie vieni kitus suprastų... ...Ko ypač pasigendu?..Tai tikrojo, nemeluoto, gerai pagrįsto rūpesčio vaikais ir jaunimu, jaunosios kartos tautinio bei dorovinio ugdymo programos...Gal tai ir yra pagrindas visiems susivienyti, neatidėti darbų ateičiai, nes ir taip jau labai VĖLUOJAME...
|
2009-03-18, 11:23 |
Bėga tetos Be reklamos, Skuba tėčiai, Skuba mamos. Ir senelis, Ir senelė Myli Baltąją varnelę. Lyg tai paukštis, Lyg vaikinas Atkrypuoja ir pingvinas. Aš tariuos Su pingvinu, Klausinėju - ar skanu? Pasitaisęs juodą fraką, Man pingvinas taip atsako:
-Juk be pieniškų ledų Būtų mums gyvent graudu...
|
2009-03-15, 09:09 |
***Tai tema, kurią reikia išvystyti...Sunkiai serga berniukas. Staiga iškilo temperatūra, bet šalia nėra artimo žmogaus, kuriuo vaikas pasitiki.Atskuba tėtis.Jis uždeda vėsų ir stiprų delną ant vaiko kaktos. Ligoniukas nurimsta, užsimerkia. Alsavimas normalizuojasi. Praeina keliolika minučių. Vėl matuojama temperatūra...Ir stebuklas...Ji beveik normali...Krizė praėjo... ***Ir toks pats susirgimas vaikų namuose...Vaikas vienišas. Jis neturi atramos, pasitikėjimo...
|
2009-03-14, 17:14 |
***Maestro nubudo anksti, tekant saulei. Kaip ir visada, jis džiaugėsi ryto garsais, medžių šlamesiu, giedančiu paukščiu, tolimu miesto alsavimu. Bet staiga jis pasijuto, lyg būtų paniręs į vandenį. Ausyse spengė, lengvai ūžė. Maestro nusiramino, kai šalimais trinktelėjo durys ir kažkur skubėdama nubėgo seselė, bet jos žingsniai buvo neįprastai duslūs..Maestro pradėjo niuniuoti kuriamos dainos melodiją, priėjo prie koridoriaus gale išsišakojusia kinietiška rože ir norėjo paglostyti vakar pražydusi žiedą, bet jis jau gulėjo ant grindų - bejėgis ir suvytęs...
|
|
|