2009-01-29, 17:12 |
Miestas, apšviestas besileidžiančios saulės spindulių, taikiai ūžė, džiaugėsi, gyveno. Viskas jame buvo nepaprasta: ir medžiai, ir gėlės, ir mašinos. Dar gi tvarkos prižiūrėtojas gatvių sankryžoje panašėjo į žalią pušies konkorėžį. Miestas taip ir būtų pasinėręs į ramią vakaro miglą, kuri slinko nuo upės, jei ne du įvykiai, kurie sekė vienas paskui kitą. Ties didžiąją miesto aikšte, gerai matomoje vietoje kakta kakton trenkėsi dvi keistos formos automašinos, rudos ir apvalios, labai panašios į kaštonus. Berniukai, valdę greitaeiges mašinas, susiginčyjo ir,viską užmiršę, aiškinosi eismo taisykles. Švilptelėjęs pagalbon atskubėjo autoinspektorius, na, tas, kuris visiems priminė pušies konkorėžį. Staiga nuostabusis miestas sudrebėjo, nes į jo patį centrą, prie apvirtusių automašinų...stuktelėjo ir įsirėmė didelis, grėsmingas batas. Vaikai apstulbo ir nepratarė nė žodžio. Pakėlę siaubo išplėstas akis, jie pamatė įžūlų ir grėsmingą Vycką, pramintą kiaušinvagių, nes jis pavasariais drąskydavo paukščių lizdus.
-Štai ir baigta...Bomba nukrito...Elektroninė...Bum-bum-bum...Bombeliauskas...- ir Vycka, patrypęs bei pašokinėjęs smėlio duobėje, kojomis pamakalavęs tarp ažūrinių tiltų, veidrodinių dangoraižių ir gėlynų, lyg tai kvatodamas, lyg maurodamas, pasišalino. Miestas atrodė baisiai - tartum savartynas, praūžus uraganui. Šalia subjaurotų kaštonų gulėjo ir pušies konkorėžis, budriai ėjęs milicininko pareigas.
Berniukai sutrikę ir bejėgiai, smėlėtomis rankomis pasitrindami akis, žiūrėjo į nueinančio Vyckos nugarą. Tik Austėja, glostydama rankute sumindžiotas gėles, verkė be garso.Petriukas atsigavo pirmasis:
-Pinočetas...- sumurmėjo ryžtingai.
-Ne...Tai tikras Benladenas...- pataisė jį Ridas, ir abu, nors saulė jau buvo netoli laidos, pradėjo atstatinėti sužalotą ir išniekintą miestą.
|
2009-01-27, 10:10 |
TEIGIAMA - iki 2050 metų planetoje gyventojų padaugės 3 milijardais 500 milijonų žmonių?Europiečiai žmonijos šeimoje tada sudarys tik 10 procentų. Europos civilizacija nyksta, išsigimsta, traukiasi į užribį. Kinija, Indija, arabų šalys su SAVO superkultūrom, superreligijom užima dominuojančią padėtį. JAV, Rusija pergyvena demografinę krizę.Europoje gimstamumo koeficientas siekia 1,4 - 1,6...Neribota laisvė ir demokratija, krikščionybės erozija, šeimos instituto transformacija, idealų krizė, masinė kultūra, spauda, TV tiesiog paraližuoja tų šalių visuomenes. Besaikis vartojimo godulys primena puotą maro metu. Išglebimas, atrofija, menkas atsparumas, narkotikai, alkoholis, genetinės modifikacijos, ligos, gamtos tarša vis labiau ir labiau grūmoja "baltajai bestijai." Pekino olimpiada įrodė, jog sveikame kūne gyvena sveika siela...Daugelyje rungčių europiečiai pamatė tik kiniečių...užkulnius...Ir dar...Technikos stebuklai, kaip pasirodo, gali tapti išsivysčiusių civilizacijų Achilo kulnu. Sakykime, JAV ar Europoje, susidarius ekstremalioms sąlygoms, sprogus elektroninei bombai, nukritus asteroidui, dingus elektrai - megapoliai paskęstų tamsoj, neveiktų kompiuterinės sistemos, dingtų ryšiai, būtų paralyžuoti bankai, gynybos štabai, susisiekimas, įsivyrautų sunkiai įsivaizduojamas chaosas...Gi beduinas, jojantis ant kupranugario, turbūt, ilgai dar nepastebėtų civilizacijos kracho?..
|
2009-01-26, 10:10 |
Pigūs juokeliai, lėkštos dainuškos, paparacių ir kakadu žabangos, apkalbos, nuogybės, horoskopų išmintis, pranašystės ir toro kortos - tai penas, kuriuo minta minios apkvailintų piliečių. Masinė kultūra sau išsiugdė besotį vartotoją, vidutinybę, kurios sąskaita pati tunka, penisi, pasikelia "į žvaigždes", kurios terpėje ji pati toliau sėkmingai dauginasi...Vidutinybė myli saugų, ramų, be katarsio, be vidinės graužaties gyvenimą, jai net patinka, kai per ekraną liejasi monstrų kraujas, bet niekam...neskauda...Vidutinybė labai paranki valdantiesiems, nes ji neturi savo kritinio požiūrio, savo nuomonės ir ja labai lengva manipuliuoti...Tai atsitiko, pavyzdžiui, Seimo rinkimuose, kai televiziniai herojai tapo tautos išrinktaisiais...Gyvenimas tampa čigonišku balaganu, tuštybės mūge, "išeigine būtimi ir buitimi", kai net ašarojant būna linksma...Šiuo atveju rimtoji KULTŪRA yra nereikalinga, kelia rūpesčius ir klausimus, be to, (o, varge) jai reikia padėti, ją reikia finansuoti, kai tuo tarpu MASINĖ kultūra pati iš savęs pragyvena, pati sau užsidirba ir dar...linksmina...Chi-chi ir cha-cha ideologija nepaprastai veiksminga, agresyvi, viską pakelyje ardanti, žudanti, tartum prasiskverbiančioji RADIACIJA. Ji tiesiog paraližuoja tautos kūrybines galias, literatūrą ir meną apipainioja lipniais voratinkliais, nustelbia riksmais, kvatojimais, fejerverkais, žybčiojimais...Net į mokyklų bibliotekas plūsta ne pasaulinės klasikos kūriniai, bet detektyvinis-parnografinis skaitalas, menkaverčiai žurnalai, perpildyti sekso motyvų...Gražu ar ne, kai literatūriniai laikraščiai leidžiami vos-ne - ne vos 1 -1,5 tūkstančio egzempliorių tiražu?..Susiimi rankomis už galvos ir atsidūsti: Viešpatie, kas mūsų tautos laukia ateityje?..Be idealų, be taurių siekimų, be atjautos?..Bet ir laukti nereikia...Į šį klausimą, galbūt, jau mums atsakė trys paauglės mergaitės, kaip juodosios paukštės nuo daugiaaukščių namų stogų nuplasnojusios ...į mirtį...Kodėl?.. Gal jos vargšelės pagalvojo, kad gyvena virtualiame masinės kultūros pasaulyje, kur galima laisvai skraidyti, užsimiršti, pasiduoti monstrų ekstazei?..Gal?..O gal dar blogiau?..
|
2009-01-25, 12:11 |
Proto tinginystė perauga į užuomaršų gudravimus...Klausimus, į kuriuos nepatogu atsakyti arba , jaučiame, niekada neatsakysime - atidedame ateičiai, nustumiame į nebūtį, bijome prie jų prisiliesti...Sakykime, mes labai nenoriai kalbame apie mus valdantį pavydą. Kiti pasakytų - apie lietuvių nacionalinio būdo ypatybę...O gal jos nereikėtų gėdytis?..Hegelis teigė, kad pavydas - progreso garantas, būtina sąlyga įteisinti save. Šopenhaueris pavydą pateisino kaip įgimtą naturalią kiekvieno žmogaus savybę. Kantas pavydą matė kaip kažką juodo ir grėsmingo...Bet yra ir baltasis pavydas...Ko pavydime kitiems?..Sėkmės, pinigų, laimės, sveikatos, gražios žmonos, talento, skambaus balso, automašinos, vilos...Bet PAVYDAS viso to mums suteikti negali...Tai jausmas, kuris mus apninka ir mus persekioja, mums ...pralaimėjus?.. Bet ar dėl to kalti jie - tie laimingieji?.. O gal - žmogus - nepažįstantis PAVYDO - vargu bau ar pakiltų aukščiau keturkojų savo draugų, ar išdrįtų kreiptis į Aukčiausiąjį, mesldamas laimės ir savo jėgomis kepurnėtis į gyvenimo...kalveles, aukštumas, kalnus?
Pavydas - vienu ar kitu pavidalu - gyvenimo dramaturgijos pagrindas.Pasaulinėje literatūroje pavyduliaujantis nerimas - tai tartum benzinas vidaus degimo varikliuose...Pirmykščio žmogaus kuokos ir riterių šarvai, karalių mantijos ir prezidentų sostai dažniausiai apšlakstyti pavydo krauju...Istorikai paskaičiavo, kad "protingoji žmonija" Planetoje-Žemė jau sukėlė 14.500 karų...Graikai kovojo dėl Elenos, romėnai ir egiptiečiai dėl Kleopatros, amerikiečiai dėl naftos, rusai dėl naujų teritorijų, mes alpstame - dėl apvalaus krepšinio kamuolio...Vakar dienos spauda pranešė, jog bomžas savo likimo bendrą nudaigojo dėl nedagerto alaus bambalio...Tad kas gi pagaliau tas PAVYDAS - progreso garantas ar mirtingojo žmogaus silpnybė?
|
|
|