*** ...Margučių ridenimas...Aistros, pergalės,ašaros, nuotykiai...Kadangi Griauželių vienkiemis sėdi ant smėliuoto kalniuko, tai įsaulyje greičiausiai pradžiūsta, prasikala pirmoji žolytė ir atsiveria visi patogumai margučių ridenimui...Mama mums, būdavo, paskolina didelį raštuotą divoną, senelis parūpina platų luobą, nuplėštą nuo apipuvusio beržo - ir prašau - renkite net pasaulines ridenimo varžybas...Ir neslėpsiu - Rimgailų vaikai mėgo mūsų vienkiemį, Velykų antrąją dieną, jau apsilankius pas krikšto Motinėles bei tėvelius, jie pas mus suplūsdavo iš visų pakampių... ...Ir prasidėdavo linksmybės, vaikų alasas, šurmuliavimas... ...Kiaušinius, kaip paprastai, susidėdavome į savo kepures ir iš eilės, pagal griežtą tvarką, ridendavome luobu žemyn...Tai ne šiaip sau paprastas žaidimas...Reikia įžvalgumo, nuovokos, ridėjimo trajektorijos supratimo, starto vietos bei aukščio, kiaušinio formos įvertinimo gebėjimų, o kas be ko - ir gudrių bei nekaltų žulikysčių...Todėl apie vieną suktybių konfliktą ir papasakosiu... ...Jocių Vytukas atėjo kaip niekada pasipūtęs ir agresyvus...Pradžioje margučių daužytuvėse jis nugalėjo visus kaimo vaikus ir laimėjo kelias kepures kiaušinių, gal kokį trisdešimt...Mat, pagal taisykles savo margučiu įdaužus svetimąjį, pastarasis atitenka nugalėtojui...Kaukšt, kaukšt - ir kiaušiniai tavo...Ne vienam berniukui pasidarė įtartina, jog Vytuko kiaušinis kažkoks akmeninis, o smūgiuojant juo, pasigirsta duslus garsas pokš-pokšt...Bet čia prasidėjo ridenimas, o anksčiau patirtos nuoskaudos prisimiršo...Šį kartą Vytukui sekėsi ne taip gerai ir vaikai dalį praloštų kiaušinių atsikovojo...Gal būtų viskas ir taikiai pasibaigę, jei ne mano geriausio draugo Adoliuko kepurė ir joje pupsoję margučiai...Vytukas, luobu paridenęs žemyn margutį, kažkaip nevykusiai pasisuko ir susvyravęs viena savo koja treptelėjo tiesiai į Adoliuko ...turtą...Kažkas trekštelėjo, kažkas ištiško - ir pilna kepurė sugeltonavo tikrų tikriausia kiaušiniene...Kilo didelis ermyderis, sambrūzdis...Tik Adoliukas stovėjo lyg stabo ištiktas, visas išblyškęs...Tai truko neilgai, gal tik kelias akimirkas...Jis staiga pasilenkė ties Vytuko kepure, čiupo juodą kiaušinį ir iš visų jėgų sviedė į Vytuką...Smūgis buvo tikslus, tiesiai į kaktą...Bet visų nuostabai, paleista "bomba" nesprogo, o labai keista atšoko nuo taikinio...nesudužo ir nukrito ant pievelės...Ir čia išaiškėjo apgavystė, visa Vytuko afera...Pasirodo, kad margučių dužynių kovoms "tariamasis nugalėtojas" savo margutį paruošė specialiai, vietoj iščiulpto trynio ir baltymo, į jo vidų buvo prileidęs lydyto vaško.. ...Susigėdęs apgavikas, niekam nieko nesakęs, su dideliu guzu ant kaktos, išsinėšdino iš kovos lauko...Berods, per kitas Velykas mūsų kieme jis nepasirodė ir nedalyvavo margučių ridenimo šventėje...
|