Tą vakarą vieną, tik vieną, tą vakarą vieną rudens ant stiklo rasoto eilutę pirštu rašaluotu rašiau.
Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
Gal popieriaus trūko, gal beldės į širdį žinia nerami... langai rasomis ašaroti, rūkais atsidusę laukai...
Tą vakarą vieną, tik vieną pirštu rašaluotu rašiau...
Dienoraštis
POEZIJOS BLYKSNIAI |
2009-04-21, 10:23 |
* Virš manęs atsivėręs nakties dangus Kaip žvaigždynų atlasas ar visatos maldaknygė... Žemė pašnibždomis kalba poterius, o vienuoliai-topoliai sustingo pakely, prisiminę jaunystės nuodėmes... * Tyriausia rasa anksti rytą ant voratinklio... O gal tai žemės ašara?.. Džiaugsmo ašara... * Atsigrežiau atgal... Tarytumei šunyčiai iš paskos, bijodami, kad nepalikčiau pakely, turseno metai... Amsėt pradėjo, inkšt , kol nepavirto neryškiais šešėliais. * Gal tau ir noris grįžt tenai - už nepasiekto horizonto, pasukt visai kitais keliais, kitaip kryžiažodį išspręsti?.. Bet ką žinai?. Gal tik tada likimui savo nusilenktum ir vėl, sugrįžęs atgalios, jo atleidimo paprašytum? * Aplink gatvės žibintą sukasi peteliškių pulkai...Koks beprasmiškas šokis ir džiaugsmas netikras... Joms ne motai žvaigždynai... Ir Mėnulio šaltoji šviesa nevilioja... * Laikinumą, nepatvarumą, dūlėjimą, irimą galima pasiekti ranka, o - AMŽINYBĘ - dvasia, nuojauta, gal - tikėjimu... * Štai ir viskas - Žemė susapanavo - gęsta Saulė, iki jos laidos liko TIK AŠTUONIOS ŠVIESMEČIO MINUTĖS... * Seniai nešienautos tos pievos. Geltonos ir baltos ramunės... Čiobreliai, jonažolės, kmynai, ir šventojo Jono rakteliai...Buvau juos visus jau pamiršęs... Dabar atrakyti man vartai... Už jų pirmapradė gamta... Tai labas, tai labas, tai labas... Kalbėkim ilgai apie viską... |