2009-03-03, 12:03 |
...
...Kaziuko mūgė...Šventiškas šurmulys. Gražus pasižmonėjimas, pasilabinimas Vilniaus gatvėse...Ir, žinoma, mieli niekučiai, smulkmenos, suvenyrai. Ir gera nuotaika, bendrumo jausmas bei nuostaba, apžvelgiant auksinių rankų stebuklėlius, išradingus dirbinius, meistrų išmonę, puodynes, ąsočius, švilpynes, verbas, inkrustacijas, čiulbančius paukštyčius...Kodėl visa tai prisiminiau?..Mat kaip tik šiandien tarp rankraščių radau prieš 20 metų betygaliečio Kazimiero Vizbaro prašymu parašytą tekstą, skirtą Kazimierinėms, kurios kas metai linksmai ir nuotaikingai buvo švenčiamoms Klaipėdoje... -Parašyk, kad būtų ir humoro, ir rimtumo, - prašė tada Kazys. Kiek žinau, jis pasirūpino, kad eilėms būtų parašyta muzik,o Klaipėdos choras, berods, 1989 metais šį himną sugiedojo, susirinkus Kazimierų klubui. Į premjerą buvau kviečiamas ir aš, bet ,deja, nenuvykau...Nežinau, ar dabar , mirus iniciatoriui Kazimierui, ši tradicija dar tesiama?..O gal kada nors ir pravers šio himno žodžiai?.. Iš kunigaikščių, iš aukštų, Iš paprastų, nepaprastų Kazių kilminga brolija. - Garbė, kai tu esi su ja.
Kai vyturį, Kai vyturį Padubysiuos girdi, Kaziuk, Kazy, Kazimierai, Taip šventiška širdy.
Laisvosios rinkos pranašai, Kaip sako, buvo juk Kaziai. Kaziuko mugės šurmuly Draugaut, prekiaut, mylėt gali.
Kai vytyrį, kai vyturį Padubysiuos girdi, Kazy, Kaziuk, Kazimierai, Taip šventiška širdy.
Geri visi žmonių vardai, O už vardų mieli veidai. Su savo gerbtinu vardu Kaziai būry, Kaziai kartu.
Kai vyturį, Kai vyturį Padubysiuos girdi, Kazy, Kaziuk, Kazimierai Taip šventiška širdy.
|
2009-03-02, 11:17 |
Kur Dubysos žalias šilas, Kur gėlynai ant laukų, Sako, Palubys pražilęs Vis dar iškrečia juokų... Dar prisimena senovę, Savo jaunas dieneles Ir mylėtas mergeles Toj pirty palei Kirkšnovę. Ak, pirtelė samanota... Daug matei ir daug žinai... Daug Maskvos šulų vanota, Partijai gražiai dainuota, Per šiknelę plakant šluota Po taurelės...Būtinai... Šypsos Palubys pro ūsą - Maustėm vokietį ir rusą. tad neaišku, kas apgavo, Kas su kuo kalaboravo? Kas igyt naudos sumanė Tik už butelį...Samanės? Jau toli tie cūdai-dyvai, Vyrų pokštai, cecidyvai, Pamestų meilužių skundai, Biuruos partijos rokundai, Priesaikos blaivios galvos - Viskas tik dėl Lietuvos. Mat už kyšį viską gauni - Vilniui, Klaipėdai ar Kaunui. Už rūkytą dešrą riestą Paramstai kolchozą, miestą, Savo dėdės biznį-trestą... Laimė tuoj sužaižaruos - Gerk, puotauk pežeriuos.. Palubys kurena pirtį... Viską mato, viską girdi. Na, pirtis - ne pragarai. Kur pirtis - tenai garai... -Buvo, buvo, kaip nebuvo... Kai kas liko, kai kas žuvo...- Dzidas vartosi ant gultų - -Buvo visko, smurto, kultų... Duok dar garo, Paluby, Jau šaltoka paluby...
Palubio karštos pirties Neužmirši lig mirties... Tad kaimynai čia užeina, Išgeria baltos "po veiną", Myli kadaginę vantą, Svarsto, kaip toliau gyventi, Kai už lango gailiai zyzia Giltinė - sukriošus krizė.. Palubys paduoda garo Ir toliau vėl baikas varo...
|
2009-02-28, 11:01 |
*** Ginčyjomės karštai. Aš teigiau, kad iš praeities kiekvienas atsineša vienokią ar kitokią kuprelę. Politinę, dorovinę, nomenklatūrinę, biurokratinę...Kuprelių profiliai neįtikėtinai įvairūs: susigūžusi ir besislapstanti - skundiko, įžūli ir besivaipainti - spekulianto, gudriai ir saldžiai besilaižanti - pataikūno...Mano Oponentas, toks nekaltas aniuolėlis su barzdele, teigė, purkštavo: ne...Yra ir šventųjų, idealiai dvasiškai liaunų, tiesių, nesumaigytų, lygut lygutėlių, tartum bambuko meškerykotis... Aš nusišypsojau ir pasiūliau: -Tautieti, kai vakare vilksis pižamą, vis tik paprašyk žmonos, kad ji atsargiai paglostytų nugarą...Ar tik ir pas patį neužčiuops kokios nors kuprelės?.. ...Išsiskyrėme beveik taikiai...O štai anądien, susitikę Nepriklausomybės aikštėje, disputą pratesėme. Mano pašnekovas jau iš tolo pasisveikino: -Žinai, tu kaip ir teisus...Žmona pasakė, kad nugaros srityje vyksta formavimosi procesai...Bet labai tautiški ir patriotiški...Tai ne kuprelė, o tik sparnelių užuomazgos... ...Pasidžiaugiau Oponento optimizmu...Kalbėjomės, žvilgčiojome į praeivius, o tiksliau - į tautinę žmonių ir žmogelių, žmogėnų tekmę, plūstančią Vilniaus gatvėmis...Ir, o viešpatie, visa tai man staiga priminė graudulingą M. K. Čiurlionio paveikslą -laidotuvių procesiją...Visi gunktelėję, keistose prašytojo ar maldautojo pozose, palinkę ties rankose laikoma žvakele, nuolankiai slenkantys pro tautos Šventovę - nei tai vergai, nei tai maldininkai...Nuolankūs, romūs, su viskuo susitaikę, pasiryžę laisvos ir nepriklausomos Valstybės Trejybei ...išbučiuoti rankas...Aš žvilgterėjau į Oponentą...Jo veidas pastebimai balo, akių vyzdžiai plėtėsi...O aš nevalingai prisimerkiau. Nuo to miražas tapo dar ryškesnis, kontrastingesnis, tartum dailininko Saukos drobėje... ...Ir kaip blogą žinią pranašaujanti vizija, iš Tautos šventovės išstyrino valdininkėlis su portfeliuku. Gi kuprelė ant jo nugaros buvo daug didesnė už dokumentų nešulį. Aplink pavargelį spietėsi kumptelėjusios ir pilkos žmogystos, susirietusios ir vangios, tartum iškeliaujančios į priverstinį turistinį žygį ar, sakykim, į savartyną, vaikyti varnų... ...Mus abu - mane ir Oponentą, užvaldė baimė...Viešpatie,kiek nelaimingųjų, paklusniųjų, kiek kreivadūšių, kiek slepiančių savo dvasinį negalumą ir prarandančių paskutinę viltį?..Kas ištiesins kuprotus?..Kur tos sielos gydyklos, kur tie patriotiniai chirurgai?..Na, gerai, gerai...Gal žmogaus gražus stotas ir nėra pati svarbiausia problema, bet juk susigūžęs žmogus negali nors kiek tolėliau matyti. Jo žvilgsnis susikoncentruoja ties...bamba arba geriausiu atveju...ties kojomis, tie suklypusiais batais... ...Kaip pasirodė, taip ir netikėtai dingo saukiškai - mistiškas miražas...Gi mes abu - aš ir mano Oponentas, stovėjome lyg ir nuošalyje, tragiškai susikūprinę, nusiminę, beviltiškai nelaimingi...Nesuprantama ir paslaptinga jėga mus abu traukte traukė į susikūprinusiųjų minią, o kojos linko tartum per mišparus... -Pakasyk nugarą...-susirūpinęs paprašė Oponentas...-Ten labai peršti ir niešti... ...Jis pasisuko profiliu...Aš net aiktelėjau...Jo kupra sparčiai augo, pūtėsi, tartum tešla duonkubilyje...Norėjau Oponentą padrąsinti ir paguosti, bet staiga pajutau, kad ir po mano abiejomis mentėmis kažkas kruta... pilietinio susitaikymo ir nuolankumo mikrobai.
|
2009-02-27, 09:05 |
****BET.. santūrumas, tolerancija, taktiškumas, pagarba kito nuomonei, inteligentiškumas neretai pralaimi agresyviai vidutinybei, kurios veiklos programa prasideda senai žinomu šūkiu: "Įžūlumas - antroji laimė." Gabus žmogus tiki savimi, ramiai ir užtikrintai siekia savo tikslo, bet, deja, kartais vėluoja, kartais klysta, nebėga užuolankomis, pergyvena dėl nesekmių, gyvena su sąžinės graužatimi...O pro jį lekia, skuba, vienas kitą stumdo, vienas kitam pakiša koją, griūva per galvas, krenta, keliasi, vėl bėga, lenktyniauja ...judrioji smulkmė...Ir žiūrėk - ji -visa jų govėda - jau įsitaisė paauksuotoje viršūnėlėje, jau triukšmingai džiūgauja, karaliauja, diktuoja madas, žaidžia ELITO žaidimus, su panieka šaiposi iš ..dvasios juodadarbių, kankinių, plunksnagriaušių, knygių, mokslo žiurkių...
****VISKAS perkama ir viskas parduodama...Briliantinė sagė ir meilė, elito titulas ir retušuotas žurnalo viršelis, dešimtmečio vestuvių paradas ar visas tautos poniutes pravirkdantis skyrybų skandalas...Na, suk velniai tas turtuolių ašaras, jei ne ...dorovės pagrindų erozija, jei ne tūkstančiai jaunų sielų, kaip plaštakių, skrendančių ir sudegančių, deja, ne bengališkos ugnies laužuose...Neaiški tautos ateitis, kai skursta bibliotekos, mokslas, studentija, kultūra ir menas, o klesti grožio salonai, plastinių operacijų klinikos, bikini modeliuotojai, būrėjos, pranašautojai, horoskopų filosofai, apsukrūs šarlatanai...
****APIE tai dabar jau kalbama, nes tylėjimas ar sėdėjimas nieko neveikiant - nesipriešinimo blogiui politika, o tiksliau - kapituliavimas, pralaimėjimas ...judriajai smulkmei - vidutinybei. Bet keista situacija - girdime balsus, pritariame pareikštomis mintimis, tačiau esame TVIRTAI įsitikinę, kad nuo tų pavienių murmesių, nuo to nepatenkintųjų niurnėjimo NIEKAS nepasikeis...Kaip sakoma, šuo loja, o karavanas eina...ir tas lojimas dangaus aukštybių nepasiekia...Visi lyg ir šneka lietuviškai, bet vienas kito nesupranta...Tariamasis KLAUSOS sutrikimas ar negirdėjimas vienas kito -yra galingas ginklas sunaikinti savo oponentą. NEGIRDŽIU, NESUPRANTU, NEŽINAU, TODĖL NEPERGYVENU, RAMIAI MIEGU, ESU PATENKINTAS, LAIMINGAS...
****Tautos linksmintojų brigados, šou ilgakojės, gandonešiai-genijai, plastmasinės dainuškos ir fejerverkų apoteozės, bulvariniai džiaugsmeliai ir kita - tai be perstojo dirbanti anesteloginė mašina, slopinanti tautos sąmonę...Todėl, po tokios ilgai veikiančios NARKOZĖS, judriai smulkmei - agresyviai VIDUTINYBEI, sakyčiau, net be lazerinio skalpelio labai lengva operuoti ir norimai bei kryptingai apdoroti apkvailinto piliečio SMEGENIS.
|
|
|